Kas yra atnaujinimo dažnis ir kaip jis veikia vaizdą?
Ekrano atnaujinimo dažnis nurodo, kiek kartų per sekundę atsinaujina rodomas vaizdas; matavimo vienetas – hercai (Hz). 60 Hz ekranas atnaujina kadrą 60 kartų per sekundę, 120 Hz – 120 kartų. Kuo trumpesnis intervalas tarp atnaujinimų (pvz., ~8,3 ms prie 120 Hz), tuo greičiau ekrane pasikeičia informacija ir mažiau juntamas judesio suskaidymas. Tai ypač svarbu sparčiuose žaidimuose ar žiūrint sportą. Šiuolaikiniai LCD ir OLED ekranai neturi klasikinio CRT „mirgėjimo“, tačiau atnaujinimo dažnis vis tiek apibrėžia didžiausią galimą kadrų dažnį (FPS), kurį ekranas pajėgus parodyti, ir daro įtaką judesio sklandumui bei įvesties delsai.
Įprasti Hz dydžiai ir ką jie reiškia praktikoje
60 Hz
Klasikinis standartas daugeliui įrenginių. Puikiai tinka naršymui, dokumentams, filmams ir kasdieniams darbams, tačiau greitas judesys gali atrodyti labiau „laiptuotas“, o reakcija žaidimuose – lėtesnė nei aukštesniuose dažniuose.
90 Hz
Dažnas pasirinkimas vidutinės klasės telefonuose. Lyginant su 60 Hz, slinkimas, animacijos ir sąsajos efektai akivaizdžiai glotnesni, nors energijos sąnaudos didėja. Monitoriuose 90 Hz pasitaiko retai – tai labiau mobiliųjų ekranų zona.
120 Hz
Platus standartas flagmanų telefonuose, planšetėse ir monitoriuose. Dvigubai dažnesnis atnaujinimas nei 60 Hz užtikrina itin tolygų judesį. Kadangi kino filmai dažniausiai yra 24 fps, 120 Hz leidžia rodyti 24p principu „5:5“ (kiekvienas kadras pakartojamas penkis kartus) be judder efekto. Šiuolaikiniai PC ir konsolės vis dažniau pasiekia 120 fps, todėl toks ekranas – puiki investicija žaidimams ir aukštos raiškos turiniui.
144 Hz
Žaidėjų etalonas. Sumažina įvesties delsą ir dar labiau glotnina judesį, jei pasiekiate ~144 fps. Dažnai kainuoja panašiai kaip 120 Hz modeliai, bet suteikia papildomo sklandumo konkurenciniuose žaidimuose.
240 Hz ir daugiau
Skirta e. sporto profesionalams ir reikliausiems žaidėjams. ~4,2 ms atnaujinimo intervalas padeda sumažinti judesio suliejimą ir delsą iki minimumo, bet tam reikalinga ir itin galinga sistema (240–360 fps). Kasdieniams naudotojams šuolis nuo 144 Hz gali būti mažiau pastebimas.
360 Hz ir aukščiau
Aukščiausios klasės žaidimų monitoriai (~2,8 ms per atnaujinimą). Realiai aktualu tik profesionalams – kasdienėms užduotims ar filmams pranašumas nedidelis.
Atnaujinimo dažnis skirtinguose įrenginiuose
Išmanieji telefonai
Dauguma modernių telefonų siūlo 60, 90 arba 120 Hz. Aukščiausios klasės modeliuose („Samsung Galaxy“, „OnePlus“, „Xiaomi“, „iPhone Pro“) naudojama LTPO technologija, leidžianti dinamiškai keisti dažnį: statiškai – iki 10 Hz ar net 1 Hz, o aktyviose scenose – iki 120 Hz. Taip pasiekiamas balansas tarp sklandumo ir baterijos ištvermės. Vis dėlto fiksuotas 120 Hz paprastai suvartoja daugiau energijos nei 60 Hz, todėl verta rinktis adaptyvius režimus.
Televizoriai
Šiuolaikiniai TV dažniausiai palaiko 60 arba 120 Hz (senesni Europoje – 50/100 Hz). 120 Hz ypač tinka 24 fps filmams – galima taikyti „5:5“ be 3:2 „pulldown“ trūkčiojimo. TV gamintojų judesio „interpolavimas“ nėra tas pats, kas natūralus Hz – tai programinis tarpinių kadrų kūrimas (vadinamasis „soap-opera“ efektas). Žaidėjams su PS5/Xbox Series X verta rinktis 120 Hz ir HDMI 2.1 VRR – mažėja įvesties delsą ir dingsta „screen tearing“.
Planšetės
Tendencijos panašios kaip telefonuose: aukščiausios klasės modeliai (pvz., „iPad Pro“ su ProMotion) siūlo 120 Hz ir adaptyvų reguliavimą. Didesnis ekranas ir baterija leidžia mėgautis sklandesne kūrybinių programų bei žaidimų patirtimi, tačiau energijos poreikis taip pat auga – todėl LTPO ir VRR čia labai pravartūs.
Kompiuterių monitoriai
Biuro užduotims dažniausiai pakanka 60–75 Hz. Žaidimų ir „high-performance“ segmentas keliasi į 144/165/240/360 Hz sritį. Kintamo dažnio standartai (VESA AdaptiveSync/DisplayPort, HDMI VRR), „NVIDIA G-Sync“ ir „AMD FreeSync“ pašalina plyšimus ir trūkčiojimą bei sumažina delsą. Profesionalams (dizainas, video) svarbiausia spalvų tikslumas, kontrastas ir raiška; dirbant su judančiu vaizdu aukštesnis Hz leidžia tiksliau vertinti kadrų perėjimus.
Nuo LTPO iki PWM: ką verta žinoti
LTPO (Low-Temperature Polycrystalline Oxide)
Leidžia plačiame diapazone keisti atnaujinimo dažnį – nuo itin žemo (1–10 Hz) statiškiems kadrams iki 120–144 Hz dinamiškiems veiksmams. Rezultatas – maksimalus sklandumas tada, kai jo reikia, ir geresnis energijos efektyvumas, kai vaizdas nekinta.
Kintamas atnaujinimo dažnis (VRR, Adaptive Sync)
Ekranas prisitaiko prie vaizdo plokštės siunčiamo FPS: vietoje fiksuotų 60/120 Hz monitorius sinchronizuojasi su realiu kadrų srautu. Taip sumažinami „screen tearing“ ir „stuttering“, o žaidimuose – įvesties delsą. TV pasaulyje tai įgalina HDMI 2.1 VRR, monitoriuose – VESA AdaptiveSync ir pan.
G-Sync ir FreeSync
Abi technologijos siekia to paties – sinchronizuoti ekrano dažnį su GPU išvestimi. „NVIDIA G-Sync“ tradiciškai remiasi specialiu moduliu (todėl monitoriai brangesni), bet siūlo ypač stabilų veikimą; „G-Sync Compatible“ žymi suderinamus modelius be modulio. „AMD FreeSync“ remiasi VESA Adaptive-Sync standartu, dažnai būna pigesnis. Pasirinkimas paprastai siejamas su turima vaizdo plokšte ir konkretaus monitoriaus įgyvendinimu.
Judesio sklandumas ir pikselių atsako laikas
Aukštesnis Hz mažina judesio „laiptelius“ ir suliejimą, tačiau to nepakanka, jei pikseliai lėtai keičia būseną. Monitorius gali būti 144 Hz, bet esant ~10 ms perėjimams matysite „vaiduokliavimą“. Idealus derinys – aukštas Hz ir trumpas atsako laikas (1–5 ms).
PWM (impulso pločio moduliacija) ir akių komfortas
Kai kurie ekranai ryškumą reguliuoja PWM metodu (itin greitai įjungdami/išjungdami apšvietimą). Žemas PWM dažnis (~100–200 Hz) jautresniems žmonėms gali kelti diskomfortą; modernūs ekranai naudoja DC pritemdymą arba labai aukšto dažnio PWM, kad mirgėjimas būtų praktiškai nejuntamas net esant žemam ryškumui.
Baterijos ištvermė
Kuo dažniau atnaujinamas vaizdas, tuo daugiau energijos sunaudojama. Telefono ar nešiojamojo kompiuterio 120 Hz režimas paprastai trumpina veikimo laiką, palyginti su 60 Hz. Dėl to LTPO ir VRR yra praktiškas būdas automatiškai sumažinti Hz, kai nieko nevyksta, ir akimirksniu jį pakelti, kai pradedate sąveikauti.
Kam koks dažnis labiausiai tinka?
Žaidėjams
PC/konsolėms optimalus startas – 120–144 Hz. E. sporto scenai ar itin konkurencingiems žaidimams rinkitės 240–360 Hz. Konsolėms (PS5/Xbox Series X) labai naudinga 120 Hz su VRR palaikymu. Mobiliems žaidimams – 90–120 Hz telefonas (kai kurie „gaming“ modeliai siūlo 165–240 Hz).
Filmų ir vaizdo turinio mėgėjams
24 fps turiniui 120 Hz ekranas/TV leidžia rodyti natūraliai („5:5“ be 3:2 „pulldown“). Jei dažniausiai žiūrite 30–60 fps transliacijas, nauda mažesnė, tačiau 120 Hz vis tiek padeda sumažinti matomus lūžius. Pageidautina turėti VRR arba natyvų 24p palaikymą.
Kasdieniams naudotojams
Kasdieniams darbams (naršymas, tekstai, biuras) užtenka 60–75 Hz. Ryškumas, spalvos, raiška ir įstrižainė daugeliui bus svarbesni. 90/120 Hz suteikia malonesnį slinkimą ir „švelnesnę“ sąsają, bet jei prioritetas – baterijos laikas, rinkitės mažesnį arba adaptyvų dažnį.
Profesionalams
Dizaineriams ir fotografams svarbiau spalvų tikslumas, kontrastas ir raiška nei pats Hz. Vaizdo kūrėjams/animatoriams 120 Hz (ir daugiau) leidžia aiškiau vertinti judesio perėjimus ir sumažina nepageidaujamą suliejimą redagavimo metu.
